kapstyti

kapstyti
kapstýti, kãpsto, kãpstė tr. 1. žarstyti, skleisti, kratyti (mėšlą): Višta kãpsto mėžinį, ieškodama kirmių J. Viena šluoja, kita kãpsto Dkš. Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl. Mėšlus reiks dėlto per dieną kapstyti Žem. Kapstykiat mėšlą ploniau – ir taip neužteks visam laukuo KlvrŽ. Ketveriais vežė, o trys kapstytojos kãpstė Brs. Ta geriau kapsto, kuri smulkiau kapsto Plt. | prk.: Valstietis [prieš kolektyvizaciją] buvo priverstas kapstyti žemę, dirbdamas individualiai senu inventorium (sov.) . ^ Mėšlų nekapstęs, taukų nelaižysi TDrVII343. | refl.: Sąšlavyne kapstėsi kelios juodos kaip anglis kuosos . Vištas vadiname kapstomaisiais paukščiais . Tuos grūdus rastum dabar tik kapstančiojes(i) vištoj, jos viduriuos J.Jabl. | prk.: Kapstaus kaip gaidys, o toliau iš mėšlyno negaliu nė žingsnio išsikapstyti J.Avyž. 2. kasti: Kapstýk ugnį su pelenais į ugniavietę J. Plaukdamas su rankomis ir kojomis kapstýk vandenį po savim J. | prk.: Nepjauni, tik kapstai su dalgiu primuštus prie žemės ir sumintus dobilus . 3. refl. sunkiai, vargingai eiti, važiuoti, gyventi ar ką dirbti: Kapstýkis dabar pėsčias per tokį sniegą! Rm. Tokiuo oru laivas tegalėjo iš lengvo kapstytis . Ūkanotoje prieblandoje šniokšdamas kapstėsi garvežys sp. | Daugiau kaip dvi dešimtys milijonų išmėtytų atskirų valstiečių ūkių kapstėsi pavieniui savo ūkiuose . Ar dar neturi marčios, da vis viena tebesikapstai? Ds. 4. refl. krapštytis, triūsti, knibinėtis: Jis nusigręžė ir ėmė kapstytis popieriuose . Nesikapstýk taip ilgai, dumk į klasę Šk. Kapstos kaip žvirblis šluotoj LTIII461. 5. kaupti: Kap rašysiu, kas kapstys bul'bas? Brsl. 6. refl. baigtis, dvėsti: Kuinas kãpstosi, baigia nusikapstyti . \ kapstyti; apkapstyti; atkapstyti; iškapstyti; nukapstyti; pakapstyti; parsikapstyti; prakapstyti; prikapstyti; sukapstyti; užkapstyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • kapstyti — kapstýti vksm. Žvėri̇̀s kãpstė kójomis smė̃lį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kapštyti — kapštyti, kãpšto, kãpštė žr. kapstyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kapstyklė — kapstỹklė sf. (2) BŽ53, NdŽ, kapstyklė̃ (4) dviražės šakės mėšlams kapstyti: Su kapstyklè kapstyk mėšlus iš kupetos ant dirvos į šalis J. Su dum nagum (dviem nagais) ir kotu kapstỹklė J. Eidamas į talką, neužmiršk kapstyklė̃s pasiimti –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akėti — 1 akėti, ėja, ėjo 1. tr., intr. SD19, K, J akėčiomis dirbti, purenti, lyginti dirvą: Vienas sėja, kitas akėja Kp. Akėt reikia lietaus Kdn. Jis akėja bulbėm Ėr. Arimai ar jau akėti, išakėti? J.Jabl. Akėjamas botagas Ds. Tas arklys jau buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akėčioti — akėčioti, ioja, iojo intr. apgraibomis dirbti, kapstyti: Tik neakėčiok išėjęs, o gerai padaryk Rk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkapstyti — tr. 1. apžarstyti, apkratyti kuo: Padėjau votegą arti mėšlo malkos, ėmė ir apkãpstė Yl. Su arklio mėšlais neapkapstys to viso lauko Brs. | refl. prk.: Su krūkeliu žodžio neištrauksi – sėdi kaip mėmė už pečiaus apsikãpstęs skaruliuose Krn. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ardyti — 1 ardyti, ar̃do, ar̃dė tr. 1. SD318, R griauti, versti: Neardyk tvoros Kp. Stogą jau nuplėšė, dabar sienas ar̃do Dkš. Kakalį ardyt K. | Ar̃do ežerą (vėjas aptirpusį ledą laužo) Sn. ║ naikinti: Piktas vieras ... ardyk Mž56. 2. K, J daryti, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkapstyti — tr. 1. atžarstyti, atkasti: Atkapstyk žemes ir rasi raktą [paslėptą] Rm. 2. refl. vargingai ateiti, atvažiuoti, atkakti: Šiandien labai blogas kelias, kad vos atsikãpstėm Vp. Kaip ir atskapstei per tokį sniegą? Skdt. kapstyti; apkapstyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšiurti — atšiùrti intr. Š, Skr 1. FrnW995, KŽ, Kair atspurti, atbrigzti: Siūlus atšiùrusius apkarpyk nuo padelkų J. Atšiur̃na [kelnių] padelkos kaipmat Krš. Beaudant atšiùrsta rankovės Šts. ║ išplūšyti: Atšiùro galai rykščių – teip plakė tą vergą Plng …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dyžti — dyžti, ia, ė ( o) 1. tr. BŽ508 dirti, lupti: Rakalis dyžia kumelę, t. y. nuima skūrą J. ║ kapstyti, rausti: Varna dyžia sniegą J. 2. tr. plėšti, dėvėti, nešioti: Kad tik jis apsiauna batus, tai tol dyžia, kol nudyžia Grz. Mantelį tu kasdien dyži… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”