kapstyti

kapstýti, kãpsto, kãpstė tr. 1. žarstyti, skleisti, kratyti (mėšlą): Višta kãpsto mėžinį, ieškodama kirmių J. Viena šluoja, kita kãpsto Dkš. Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl. Mėšlus reiks dėlto per dieną kapstyti Žem. Kapstykiat mėšlą ploniau – ir taip neužteks visam laukuo KlvrŽ. Ketveriais vežė, o trys kapstytojos kãpstė Brs. Ta geriau kapsto, kuri smulkiau kapsto Plt. | prk.: Valstietis [prieš kolektyvizaciją] buvo priverstas kapstyti žemę, dirbdamas individualiai senu inventorium (sov.) rš. ^ Mėšlų nekapstęs, taukų nelaižysi TDrVII343. | refl.: Sąšlavyne kapstėsi kelios juodos kaip anglis kuosos rš. Vištas vadiname kapstomaisiais paukščiais rš. Tuos grūdus rastum dabar tik kapstančiojes(i) vištoj, jos viduriuos J.Jabl. | prk.: Kapstaus kaip gaidys, o toliau iš mėšlyno negaliu nė žingsnio išsikapstyti J.Avyž. 2. kasti: Kapstýk ugnį su pelenais į ugniavietę J. Plaukdamas su rankomis ir kojomis kapstýk vandenį po savim J. | prk.: Nepjauni, tik kapstai su dalgiu primuštus prie žemės ir sumintus dobilus rš. 3. refl. sunkiai, vargingai eiti, važiuoti, gyventi ar ką dirbti: Kapstýkis dabar pėsčias per tokį sniegą! Rm. Tokiuo oru laivas tegalėjo iš lengvo kapstytis rš. Ūkanotoje prieblandoje šniokšdamas kapstėsi garvežys sp. | Daugiau kaip dvi dešimtys milijonų išmėtytų atskirų valstiečių ūkių kapstėsi pavieniui savo ūkiuose rš. Ar dar neturi marčios, da vis viena tebesikapstai? Ds. 4. refl. krapštytis, triūsti, knibinėtis: Jis nusigręžė ir ėmė kapstytis popieriuose rš. Nesikapstýk taip ilgai, dumk į klasę Šk. Kapstos kaip žvirblis šluotoj LTIII461. 5. kaupti: Kap rašysiu, kas kapstys bul'bas? Brsl. 6. refl. baigtis, dvėsti: Kuinas kãpstosi, baigia nusikapstyti DŽ. \ kapstyti; apkapstyti; atkapstyti; iškapstyti; nukapstyti; pakapstyti; parsikapstyti; prakapstyti; prikapstyti; sukapstyti; užkapstyti